2013 m. liepos 3 d., trečiadienis

"Jus aš draugais vadinu"

Antroji piligrimų nuotykių serija,
kurioje tik įžengę į Kauną ir išsipurtę smėlį iš sandalų, iškart virtome eiliniais JD dalyviais

Kad mieste vyksta jaunimui skirtas renginys, buvo matyti iš jaunimo, apsiraišiojusio vienuodomis skarelėmis, būrelių, o kad renginys katalikiškas - iš belakstančių vienuolių ir kunigų, ir dar kad mus užpuolė paklaikęs balandis, stengęsis nutūpti ant galvų kaip tik ties užrašu "Viešpaties dvasia ant manęs".

Kaip minėta pirmosios serijos pabaigoje, Kauno centre mūsų laukė sutarti skanūs pietūs. Nesvarbu, kad atėjome kone dviem valandomis anksčiau (kaip bebūtų keista), šeimininkė jau mūsų laukė iškišusi galvą pro langą (beje, galvas pro langus buvo iškišę ir nemažai kaimynų), o puodai jau garavo kone išvirę.

Pasistiprinę pasitarėme, kad geriausia būtų dabar ir Mišias atšvęsti, idant tolesnėje programoje vargu surasime kokią valandėlę - ir šventėme daugiabučio svetainėje :) Buvo labai gražu, tikrai.

Po to suradome ukulėlę, su kuria visai neblogai išėjo susibrazginti giesmelę kitą, bet netrukus turėjome ją padėti į vietą - padėkoję šeimininkei išėjome į adoraciją šv. Jurgio bažnyčioje.

Čia reportažas nutrūksta kone parai, nes po adoracijos nuvažiavusi pasidėti kuprinės į SD namus, pamaniau, prigulsiu snustelti, ir išmiegojau 12h :) Su rūbais, ant sofos, be pagalvės... bet nepamenu, kada buvau taip saldžiai miegojus...

Na o šeštadienį-sekmadienį teko dirbti mūsų stende, ir žmonių-interesantų buvo daug, tad į Žalgirio areną nosį tik dukart įkišau - per Susitaikinimo Mišias (įsivaizduojat, išpažinčių klausė 120 kunigų, bet vis tiek daugiau nei pusė norinčių nesuspėjo jos prieiti. Tikrai nesitikėjau tokios atgailaujančių gausos) ir į didžiąsias Mišias sekmadienį. Taipogi nesitikėjau, kad šventės himną su visais judesiais garsiai plėš "krūti" paaugliukai. (Himną galit pasiklausyti čia - kaip kompensaciją, kad šįkart nėra nuotraukų :)


Ir sekmadienį, lygiai 15 val., kai turėjo baigtis renginiai, kilo baisi vėtra, genanti juodžiausius debesis. Kaip tik spėjome sušokti į automobilį ir užsidaryti langus (taip, į Vilnių grįžome automobiliu, o ne pėsčiom, kaip daug kas manė ir nebūtų nelogiška ;)

Iki Kaunui, jaunimui ir jums, brangūs skaitytojai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą