2013 m. balandžio 9 d., antradienis

Fábulas españolas. Madrid



¡Hola!



Pradedu pasakojimų seriją apie kelionę į Ispaniją, pasižymėjusią ankstyvais skrydžiais, šaltais vėjais ir siestai užsidariusiomis bažnyčiomis. Bet ten jau žydi sodai! Iškart įspėju, kad šioje kelionėje buvo bandomas naujasis fotoaparatas ir įvairios jo funkcijos, tad nuotraukų gali būti įvairių :)

Pirmas nelabai planuotas taškas - Madridas. Sprendimą, ar lįsti į miestą, buvau nusprendusi priimti vietoje - vis dėlto skrydis buvo ankstyvas, o ir miestas ne iš tų, į kurį norėčiau sugrįžti, ir dar iki Avilos reikia nusigauti... Bet žalia žolė, gėlynai, žydintys vaismedžiai ir vaizdas į Cybelles aikštę


padėjo greitai apsispręsti - einu. Beje, kaip matyti, lijo.

Trumpas intarpas apie skėčius - aišku, jį įsidėti pamiršau. Kadangi namie yra bent keli, įgyti būtent tokiomis kelioninėmis aplinkybėmis, tvirtai laikiausi ir dar vieno nepirkau. Naudojausi prieš porą metų Florencijoje vėlgi tokiomis pačiomis aplinkybėmis atrastu metodu - vaikščioti prisiplojus prie namų sienų, nes stogų atbrailos ar balkonai kiek sumažina iš dangaus besiliejančio vandiens kiekį ant galvos.

Prado muziejų deja tik apėjau aplinkui

Kaip minėjau, iš ankstesnio apsilankymo (bene 2005 m.?) Madridas nebuvo labai pakerėjęs, o šįkart teikėsi pasirodyti labai mielas. Gal kiek prisidėjo ir tie žydintys sodai...


Bet vienas dalykas nepakitęs - kur beeičiau, ten muziejus ar bažnyčia, ar dar kuris objektas tuo metu užrakintas - siesta. Pavyko pakliūti tik į Katedrą, o viso kito patyrinėjau tik fasadinę pusę.

Parkas prie Palazio Real, tiesiai - Katedros bokštai
                               

Pažiūrėkit, kokios Katedros lubos!
                  
Dar šiai kelionei nesvetima situacija - nusigavusi į milžinišką Atocha stotį (kurioje įrengtas palmių sodas, reguliariai nupurškiamas vandeniu), sužinojau, kad traukiniai į Avilą iš ten nevažiuoja. Tad važiavau į kitą stotį- Chamartin. Labai neįprasta stotis - ten tylu! :) Paaiškėjo, kad traukinys į Avilą bene už dviejų h. Slampinėjančią pagavo mergina, pasisiūliusi numazgoti man rankas su Mirusios jūros druska (o tai tau ir simbolika, o ir praktika - kaip tik ieškojau, kurs nusiplauti rankas prieš kimbant į sumuštinį). Sužinojusi, kad aš iš Lietuvos, apie savo prekes prabilo rusiškai.
Tad į Avilą nusigavau jau vėlokai. Bet apie tai - kita pasakaitė...

1 komentaras: