diptichas valentinui

Taip viskas kaip tą vakarą – pakibęs dūmų debesis virš cigaretės tarp liaunų ir šiek tiek virpančių tavųjų pirštų norėtų nusitempti paskui ant ilgo laido pakabintą blausią lempą. Užgesę pelenai lengvai nubyra ant ilgo lygaus stalo, ir juos iškart išžarsto pirmyn atgal belakstančių stropių merginų su prijuostėmis sukeltas dvelksmas. Debesis jau tyko prie lango Ir išplaukia ten, kur viskas kaip tą vakarą, kai nepažįstamos man akys virš virpančių tavųjų pirštų dar bandė man šypsotis kalbà, kurios man niekad nelemta suprasti.

Ką tik sutemo. Balkone mediniais pinučiais Vynuogienojai varvina lietų. Aukštos stiklinės durys, Už jų – girgždanti grindlentė. Tavo iškvėptas dūmas pakimba Drėgmėj ant uogų, Kyla aukštyn Ir vilioja iš paskos mano sielą. (Dieve, kaip spaudžia gerklę!) Kažkas girgždina grindlentę, Žiūri pro stiklą, Praskleidęs užuolaidą. Gniaužiu delnais šaltą šlapią turėklą, kol tu vėl iškvepi dūmą. Nuriju sielą. Ką tik nulijo. (turėtų būti apie 2003 m.) (čia datos spėjimas, ne eilutė :)